www.gjith-qka.forume.biz

www.gjith-qka.forume.biz
 
ForumForum  PytėsoriPytėsori  Lista AnėtarėveLista Anėtarėve  Grupet e AnėtarėveGrupet e Anėtarėve  KėrkoKėrko  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

Share | 
 

 Kriminaliteti dhe ndikimi i hėnės sė plotė nė tė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Admin
Admin
Admin


Numri i postimeve : 187
Age : 29
Registration date : 30/12/2007

MesazhTitulli: Kriminaliteti dhe ndikimi i hėnės sė plotė nė tė   Thu Jan 17, 2008 10:31 am

Qysh nga kohėrat e lashta ėshtė i njohur fakti se hėna ka ndikim nė njeriun.
Kėshtu qė, me kalimin e kohės, janė krijuar kulte nė bazė tė tė cilave mė vonė janė shkruar tregime, e disa prej tyre janė realizuar nė projekte filmike, me tema tė ndryshme horrori. Nė kėta filma, tė pashmangshme kanė qenė skena me pamje tė hėnės sė plotė.

▪ Nė kėtė fazė tė hėnės sė plotė, zakonisht shfaqeshin skena me vrasės, dhunues dhe kriminel tė ndryshėm. Tė gjithė kėta, vėrehej se ishin tė ndikuar nga fuqia e hėnės.

Sipas burimeve tė Nasa-sė, distanca nė mes tė Hėnės dhe Tokės lėvizė prej 356,410 km e gjer mė 406,697 km. Distanca mesatare ėshtė 384,400 km.
Diametri I hėnės ėshtė 3,476 km, kurse diametri I Tokės ėshtė 12,756 km.
Perimetri I hėnės ėshtė 10,927 km, kurse perimetri I Tokės ėshtė 40,075 km.

Shkencėtarisht ėshtė e ditur se hėna ndikon nė baticėn dhe zbaticėn e oqeaneve, detėrave, nė botėn shtazore, bimore e gjithsesi ky ndikim manifestohet edhe tek njerėzit.

Kėshtu, ndikimi I hėnės ka rėndėsi tė madhe nė jetėn e pėrditshme. P.sh. nė mjekėsi ėshtė I njohur fakti se gjakderdhjet (hemorragjitė) gjatė hėnės sė plotė janė mė tė mėdha, kėshtu qė kirurgėt gjatė pėrgatitjeve pėr operacion kėsaj dukurie I kushtojnė kujdes tė posaēėm.

Dr. Edson J. Andrews nga Asociacioni I Mjekėsisė nė Florida kishte bėrė njė hulumtim nė 1.000 persona qė ishin operuar nga bajamet dhe kishte konstatuar se 82% tė tyre kishin pasur gjakderdhje mė tė madhe pas operacionit nė fazėn e hėnės sė plotė. Sipas kėtij mjeku, kjo fazė ėshtė e rrezikshme pėr kirurgjinė dhe kėto tė dhėna duhet tė shpėrndahen dhe tė shėrbejnė si bazė pėr planifikimin e operimeve.

Gjithashtu edhe gjakderdhja gjatė ciklit menstrual nė kėtė fazė ėshtė mė e madhe.
Hėna e plotė nė mes tjerash, ndikon e dhe nė pagjumėsi. Somnambulėt (njerėzit qė hėna ka ndikim nė ta, qė zgjohen gjatė gjumit dhe kryejnė veprime tė ndryshme pa vetėdije) janė njė dukuri e njohur, qė tė gjithė ose I kemi parė ose kemi dėgjuar pėr ta nga rrethi I ngushtė ose I gjerė.

Ndikimi I hėnės vėrehet edhe nė disponimin e pėrgjithshėm tė njerėzve. Me siguri se e keni vėrejtur se nė kėtė kohė nė mbrėmje jeni mė tė shqetėsuar se zakonisht, kėshtu qė iu pengojnė disa imtėsi qė zakonisht nuk I keni vėrejtur.

Duke u nisur nga kjo, shumė shkencėtarė botėrorė e kanė studiuar kėtė fenomen dhe kanė ardhur nė pėrfundim se hėna e plotė pashmangshėm ndikon nė sjelljet e njerėzve. Natyrisht se ka pasur edhe shkencėtarė tė tillė qė nuk e pranojnė kėtė teori, mirėpo shkencėtarėt qė e pėrfaqėsojnė kėtė teori, mendimin e tyre e mbėshtesin dhe e ilustrojnė me shumė fakte dhe statistika.

Dr. Arnold Lieber pas njė studimi 15vjeēar tė ndikimit tė hėnės sė plotė nė njerėzit ka ardhur nė pėrfundim se:

Gjatė hėnės sė plotė numri I vrasjeve ėshtė mė I madh, Lėndimet e trupit janė shumė tė shpeshta, Aksidentet rrugore nė kėtė kohė janė shumė tė theksuara, Vetėvrasjet mė sė shumti ndodhin nė kėtė fazė.

Ky shkencėtar, si mjek nė Klinikėn Psikiatrike nė Miami kishte konstatuar korrelacionin nė mes tė hėnės sė plotė dhe pacientėve nė kėtė spital. Nė kėtė korrelacion ishte bindur edhe I tėrė personeli mjekėsor nė kėtė spital.

Prandaj qė prej atėherė ky fenomen e kishte inspiruar kėtė shkencėtar qė tė merrej edhe mė tutje me kėtė ēėshtje. Rezultatet e hulumtimit kishin qenė mahnitėse. Numri mė I madh I vrasjeve ishte kryer pikėrisht gjatė hėnės sė plotė.
Pse ndikon hėna nė njeriun? Kur hėna tė arrijė pozitėn mė tė lartė nė relacion me planetin e tokės, ajo shkakton baticėn dhe anasjelltas kur hėna ėshtė mė sė afėrmi planetit tonė shkaktohet zbatica. Meqenėse njeriu, si edhe toka pėrbėhet prej 75- 80% nga materia e lėngtė dhe 20-25% nga materia e ngurtė, kur hėna ėshtė e plotė nė njeriun shkaktohet njė “Aksion koncentrik”. Nė kėtė fazė pasojat qė njeriu i pėrjeton janė: ngushtimi I indeve, edemet (tė ėnjturit), eksitimet nervore, etj. Tė gjitha kėto ndryshime qė pėrjeton njeriu manifestohen nė oreks, gjumė, disponim, sjellje, aktivitete trupore, seksuale, etj. Nė kėtė fazė ėshtė vetėvrarė (ose vrarė, pl. i autorit) aktorja e famshme, Merilyn Monro, pastaj ėshtė vrarė John Lenon, legjenda e grupit “Beatles”, dhe shumė njerėz tė famshėm nga bota e filmit dhe muzikės.

Dr. Lieber sė bashku me kolegėt e tij, nga Universiteti I Miamit pra, kishin bėrė njė hulumtim 15 vjeēar. Duke krahasuar numrin e vrasjeve nė kėtė periudhė, qė kishte qenė gjithsej 1887, kėta shkencėtarė ishin befasuar mė shumė se qė kishin pritur, me numrin e madh tė vrasjeve qė kishin ndodhur gjatė hėnės sė plotė. Sipas kėtij hulumtimi, sa mė shumė qė afrohej hėna e plotė dukshėm rritej edhe numri I vrasjeve. Duke dėshiruar tė binden pėr njė dukuri tė tillė, hulumtuesit bėn njė studim tė njėjtė edhe nė Ohajo tė Clevelendit. Statistikat gjithashtu treguan se numri vrasjeve ėshtė dukshėm mė I madh gjatė hėnės sė plotė se sa nė faza tė tjera tė hėnės. Dr. Lieber dhe kolegėt e tij nuk ishin tė befasuar edhe aq shumė me kėto rezultate. Njė raport I mėhershėm I Institutit Amerikan I mjekėsisė klimatologjike pranė Departamentit Policor tė Filadelfisė, I titulluar “Efektet e hėnės sė plotė nė sjelljet e njerėzve”, kishte zbuluar gjithashtu rezultate tė njėjta.
Sipas kėtij raporti shenja e hėnės sė plotė nė fazėn e saj kulminante rezulton me orientime tė ndryshme kriminale siē janė: vrasjet, piromanitė, vozitjet e rrezikshme dhe kleptomanitė. Sipas kėtij raporti, po ashtu disa njerėz duken pak a shumė mė tė gjindosur (krisur) gjatė kėsaj faze tė hėnės sė plotė.
Kohėt e fundit, regjioni I Sussexit nė Anglinė Jug-lindore kishte shtuar numrin e policėve qė patrullojnė nė rrugė gjatė kėtij cikli lunar, pasi qė oficerėt e tyre kishin konstatuar lidhjen nė mes tė hėnės sė plotė dhe krimeve tė dhunės.

Hėna e plotė dhe ditėt e pagave tė rrogės ishin identifikuar si faktorė tė rritjes sė krimeve tė dhunės nė mesin e vizitorėve tė kafeneve dhe klubeve tė natės.

Me dt. 06.06.2007. zėdhėnėsja e policisė sė Sussexit kishte deklaruar:

“Hulumtimet e bėra nga ana jonė tregojnė qartė se ekziston njė lidhje e fortė nė mes tė hėnės sė plotė dhe krimeve tė dhunės”, duke shtuar se, nė tė ardhmen shumė oficer do tė patrullojnė nėpėr rrugė, nė kėtė fazė tė hėnės.
Duke u bazuar nė kėtė, Andy Parr I kishte deklaruar Brighton Argus:

“Meqenėse grafikoni I krimeve tė dhunės ėshtė mė I madh nė kėtė fazė tė hėnės se sa nė jashtė kėsaj faze, do tė dėshiroja qė me kėtė dukuri tė merreshin shkencėtarėt e niveleve mė tė larta. Kjo do tė ishte nė interesin e pėrgjithshėm”.

Gjithashtu edhe prof. Michael Zimecky, nga Akademia Shkencore e Polonisė, duke studiuar qindra raste, ka argumentuar se hėna e plotė, bėn ndikim nė aktivitete kriminale si dhe nė shėndetin e njeriut.

Ndėrkaq, hulumtuesi japonez Asaka Fukada, mendon se hėna e plotė ndikon sidomos te piromanėt.
Nė hulumtimet psikologjike 3 mujore, tė bėra nė mesin e 1200 tė burgosurve, nė burgun Armley nė qytetin Leeds, nė vitin 1998, ishte zbuluar njė rritje e krimeve tė dhunės nė kėtė fazė tė hėnės sė plotė. Por, gjatė fazave tė tjera tė hėnės, ėshtė shėnuar numėr mė I vogėl I incidenteve, kurse gjatė disa ditėve tjera nuk ėshtė shėnuar asnjė incident.
Fransua Leroj, ishte njė Parisien pesėdhjetėvjeēar me pamjen e njė djaloshi, qė miqtė dhe tė gjithė tė tjerėt e njihnin si shumė tė sjellshėm dhe tė butė, me njė fjalė e admironin tė gjithė. Mirėpo, pėr fat tė keq, mė vonė pasi qė I tėrė Parisi vuante nga njė neurozė kolektive, u kuptua se ky njeri I adhuruar nga tė tjerėt ishte njė vrasės maniak sadist-mazohist, qė kishte kryer shtatėmbėdhjetė krime seksuale-sadiste, ndėrsa dyshohej edhe pėr nėntė krime tjera. Ky kriminel nuk zgjidhte viktima dhe vriste vajza prej moshės
18 vjeēare e gjer te ato 73 vjeēare. Vetėm 3 nga viktimat e tij nuk I vrau dhe pikėrisht ato ndihmuan nė hetimet e policisė qė tė zbulohet ky vrasės serik.

Ekspertėt mjekėsorė tė cilėt e kishin kontrolluar tė akuzuarin dhe qė e ndoqėn gjendjen e tij, mundoheshin qė nė mėnyrė objektive t’i tregonin gjyqit ndikimin misterioz tė hėnės nė sjelljet kriminale tė akuzuarit.

Testet e ndryshme treguan se Leroj sillej nė mėnyrė tė veēantė kur hėna ishte e plotė. Nė kėtė kohė, te ai rritej sasia e hormoneve deri nė atė shkallė sa qė nė gjak kishte sasi tė jashtėzakonshme tė adrenalinės. “Niveli I hormoneve tė tij arrinte nė nivele tė cilat mund tė jenė tė barabarta me ato tė dhjetė njerėzve njėkohėsisht. Pėrveē kėsaj, edhe muskujt I ndryshojnė, ato tkurren dhe forcohen, dukuri qė nė mjekėsi janė vėrejtur vetėm nė disa sėmundje”, ishte shprehur para gjykatėsit psikiatri, prof.

Ogist Sharije. Sipas kėtij psikiatri, shkenca edhe nė shkallėn e sotme tė zhvillimit ende nuk mund ta shpjegojė ndikimin e hėnės nė njeriun, apo siē quhen nė Francė kėta njerėz, “Homme de Lune”!
Gjithashtu edhe nė Serbi, kėtė vit kishte ndodhur njė tragjedi e paparė nė fshatin Jabukovci, afėr Negotinit. Vrasėsi Nikolla Radosavljeviq (39), siē shkruanin gazetat nė “gjendje tė tėrbuar”, nė mbrėmjen e 27.07.2007. (Pl. i autorit, nė fazėn e hėnės sė plotė) kishte vrarė nėntė vendas tė tij, dhe kishte plagosur disa tė tjerė me pushkė gjuetie. Sipas fjalėve tė bashkėshortes sė vrasėsit Jellena, e cila ishte e plagosur me kėtė rast:

“Nikolla mė kishte sulmuar pa asnjė arsye dhe isha shumė e befasuar, meqenėse deri mė tani nuk kam pasur asnjėherė problem me te dhe nuk mė ka sulmuar asnjėherė”. Kėta kishin pasur njė jetė bashkėshortore shumė tė lumtur dhe kishin dy fėmijė, Gordanėn (12) dhe Daliborin (13). Sė bashku kishin jetuar dhe punuar nė Austri, prej nga kishin ardhur nė pushim njė ditė para krimit. Tė gjithė banorėt e kėsaj ane ishin ēuditur me kėtė veprim tė jashtėzakonshėm tė vrasėsit Nikolla Radosavljeviq, qė mė parė e kishin njohur si njė njeri serioz, stabil, tė suksesshėm dhe qė jetonte dhe punonte nė Austri, njė jetė me njė familje nė lumturi tė plotė! Vrasėsi kishte jetuar nė vendin Himberg afėr Vjenės dhe sipas fjalėve tė banorėve tė kėtij vendbanimi kishte qenė njė “njeri I qetė, qė nuk dallohej nga tė tjerėt”.

Me siguri se raste identike ka shumė mė shumė se kėta qė u paraqitėn mė lartė. Kėto raste nė vendet mė tė zhvilluara tė botės, pa dyshim se po hulumtohen nga aspekte tė ndryshme shkencore. Nė Amerikė, Angli, Francė, etj, edhe pse ėshtė konstatuar dhe argumentuar njė lidhje apo ndikim nė mes tė hėnės sė plotė dhe njeriut, prapė se prapė njė numėr shkencėtarėsh kėtė lidhje e konteston! Nė vendin tonė, nga aspekti shkencor njė dukuri e tillė nuk ėshtė pėrmendur dhe trajtuar asnjėherė. Ėshtė mirė qė kjo dukuri, edhe tek ne, sikurse nė botėn e civilizuar t’i sfidojė kriminologėt dhe shkencėtarėt tjerė, qė sė paku ky fenomen tė trajtohet jo si njė faktor amnistues por si faktor kriminogjen.

Dihet mirėfilli se, njė dukuri e tillė edhe pse nuk ėshtė trajtuar nė nivele shkencore, ajo nė popull ėshtė pėrmendur edhe shumė mė herėt. Tė gjithė ne e kemi dėgjuar e ndoshta edhe e kemi pėrmendur fjalėn “I pėrhontė” duke mos menduar se ēka nė esencė nėnkupton kjo fjalė. “I pėrhontė” e ka kuptimin e njėjtė me atė anglisht “Lunetic” ose frengjisht “Homme de Lune”, d.m.th.

Lunar-Hėnor. Kjo fjalė ėshtė trashėguar brez pas brezi te ne, por nė asnjė mėnyrė rastėsisht. Dihet se ndėr shqiptarėt ka pasur dituri dhe dijetarė shumė tė fortė, sepse nė kėto troje ka pasur shkolla tė larta (medrese) me traditė mbi 500 vjeēare, dhe se nė kėto shkolla ėshtė mėsuar dituri burimore. Sa i pėrket nivelit shkencor kėto shkolla, dihet se kanė qenė mė tė avancuara se shumė shkolla tė vendeve perėndimore. Pikėrisht nga kėto shkolla ka dalur kjo fjalė e cila burimin e ka nė thėnien e profetit Muhamed, paēa dhe shpėtimi qofshin mbi te, I cili ka porositė “Agjėroni nė netėt e bardha” (fjala ėshtė pėr 3 ditė tė muajit tė plotė). E dihet se agjėrimi I mirėfilltė nuk d.m.th. tė pėrmbajturit vetėm nga ushqimi por edhe nga fjalėt e kėqija, kacafytjet, cytjet e ndryshme, sjelljet asociale dhe tė dhunshme, pastaj neurozat tė cilat shkaktojnė rritjen e hormoneve, adrenalinės, e qė si pasojė kanė rritjen e krimeve. “Dhe ai (Muhamedi) nuk flet nga dėshira e tij. Ai (Kur'ani) nuk ėshtė tjetėr pos shpalljes qė i shpallet. Atė ia mėsoi, Ai fuqiforti” (Kur’an, kaptina 53, verseti 3-5).

Nė mesin e efekteve fiziologjike qė prodhon agjėrimi janė edhe rėnia e nivelit tė sheqerit dhe kolesterolit si dhe e presionit sistolik tė gjakut.
Krahas dobive materiale e fiziologjike, agjėrimi ka edhe shumė efekte moralo-shpirtėrore. Kėshtu, agjėruesi si rrjedhojė e kėnaqėsive shpirtėrore tė marra nga agjėrimi, ka njė situatė paqeje dhe qetėsie. Urrejtja dhe zemėrimi personal ėshtė nė nivelin mė tė ulėt. Agjėruesit gjithnjė duhet pasur parasysh kėshillėn Profetike: “Nėse jeni duke tė agjėruar, dikush ju ofendon ose ju godet, thuani: “Unė jam duke agjėruar”.

Gjatė agjėrimit, vėllimi i gjakut pakėsohet. Kjo dukuri i jep zemrės njė prehje me rėndėsi. Mė e rėndėsishmja ėshtė se, pakėsimi i lėngut ndėrqelizor shkakton pakėsimin e presionit indor. Ky presion indor i quajtur nė gjuhėn e popullit si presion i vogėl, gjatė gjithė kohės sė agjėrimit ėshtė vazhdimisht i ulėt, pėr rrjedhojė edhe zemra ėshtė e qetė. Prandaj, nė kėtė gjendje zemra hedh rreth 15000 litra gjak mė pak nė ditė, kėshtu pushon mė shumė dhe bėhet mė e fuqishme. Njė i urtė kishte thėnė: “Agjėrimi ėshtė ilaē i padurimit i cili ia dyfishon fatkeqėsitė njerėzimit”. Ndėrsa Kur’ani Famėlart thotė: “... po ta dini, agjėrimi ėshtė mė i dobishėm pėr ju”
(Kaptina 2, verseti 184).

Si pėrfundim, shkenca e mirėfilltė nuk duhet tė merret me paragjykime dhe tė mbetet edhe mė tutje peng e ideologjive tė kaluara dhe dėshtuara.

Shkencėtari nuk duhet tė vuaj nga kriza e identitetit, sidomos atij identiteti qė duhet mburret me te. Ai duhet ta ketė guximin qė, gjithnjė ta pranojė dhe ta thotė tė vėrtetėn, dhe nuk duhet tė ketė kompleks inferioriteti. Shkencėtarė janė vetėm ata dijetarė qė e dinė fillimin dhe fundin, janė dijetarė komplet, dijetarė shumėdimensional, pėrndryshe “dituria” e tyre do tė dėshmojė kundėr tyre.

Shkruan: Mr.sci. Saad R.GASHI, Mitrovicė
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://gjith-qka.forume.biz
 
Kriminaliteti dhe ndikimi i hėnės sė plotė nė tė
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1
 Similar topics
-
» Mentor Thaqi:URIME DHE GĖZUAR DITĖLINDJEN VLERĖ, O MBESA IME PLOT VLERĖ!
» ME GRYKĖ PUSHKE KĖNDON KOSOVA
» Idriz Zeqiraj: Lėvizja ''Bashkohu'' - Krijesė e Beogradit-I plotė
» Besi Bekteshi: Falja nuk ėshtė kulturė e demokracisė shqiptare, por standard qė nuk do ta plotėsojmė edhe pėr shumė vite

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
www.gjith-qka.forume.biz :: Gjithqka-
Kėrce tek: