www.gjith-qka.forume.biz

www.gjith-qka.forume.biz
 
ForumForum  PytėsoriPytėsori  Lista AnėtarėveLista Anėtarėve  Grupet e AnėtarėveGrupet e Anėtarėve  KėrkoKėrko  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

Share | 
 

 HYPNOZA VAZHDIM 3

Shko poshtė 
AutoriMesazh
Admin
Admin
Admin


Numri i postimeve : 187
Age : 29
Registration date : 30/12/2007

MesazhTitulli: HYPNOZA VAZHDIM 3   Thu Jan 17, 2008 12:55 pm

Teorija Disociative (Janet)

Janeti, Psikologu mė i madh francuz, ėshtė pjesė e tė arriturave tė mėdha tė hipnozės: “Nėse puna e ime nuk ėshtė e pranuar sotė, ka me qenė nesėr, kur ka me u bėrė njė ndryshim i madh nė modė, e cila ka me e kthyrė hipnozėn nė njė aso lloj sigurije sikur stili i gjysheve tona”. Ai e ka zhvilluar teorinė e “disociacionit”. I ka sqaruar fenomenet hipnotike dhe gjendjet patologjike si( simpromet histerike, amnezia) dobsimin e sintezes individuale mentale. Ka besuar qė sėmundjet mentale paraqesin mungesen e sintezės dhe kėto shumė apo pakė paraqesin gjendjen reverzibile tė “bankrotit” emocional.
Prinsi ka besuar nė thelbin nė natyren racionale tė jovetėdijės dhe e ka lan pas dore rrolin e nxitjes instiktiv si dhe zhvillimin e simptomeve tė mekanizmit mbrojtės.
Sidsi ka kontribuar nė bėrjes sė dallimit nė mes sygjestioneve “direkte” dhe “indirekte”.

Shkolla e dytė e Nansijės-teorija e ndikimit autosygjestiv tė hipnozės

Emil Cuč nė vitin 1910 e ka formuar shkollen e re nė Nensij i cili ka konsideruar qė secili heterosygjestion ndikon, nėpėrmjet tė autosygjestionit. Prej metodave tė tij autosygjestive e ka zhvilluar njė numėr tė madhe tė teknikave relaksive, si dhe qė e ka zhvilluar autogeni treningun e mjeku gjerman Schulcit, i cili sotė i shfryton nė medicinėn psihosomatike.

Hipnoza si metodė bashkohore nė medicinėn bashk

Nevoja e madhe pėr tretmane tė shpejta pėr nervozat luftarake nė luften e parė botrore, ka sjellur deri te arritja e interesimit pėr hipnozė dhe pėrdorimin e suksesshėm nė tretmanet me hipnozė nė psikiatri. Nė amerikė nė vitin 1945, kan qenė 200 mjek tė cilėt e kan zbatuar hipnozėn, sot ndoshta jan mė shumė se 20.mij tė cilėt e kan kaluar ato mėsime apo kurse dhe me sukses i shfrytzojnė nė praksen e tyre.

Bashksija medicionale britanike me 23 prill tė vitit 1955 e ka pranuar hipnozėn dhe domethanjen e saj nė sherimin e psikoneurozave dhe hipnoanastezij dhe nė largimin e dhimbjeve gjat lindjes tė nėnave shtatzanė dhe nė kirurgji. Bashksija ka kėrkuar qė hipnoza tė bartet dhe nė fakultetet medicionare dhe qė tė gjithė studentat dhe mjekėt e medicinės duhet ta kalojnė edukimin bazė pėr hipnozė. Kjo ka qenė hera e parė qė medicina ortodokse qė ta pranon hipnozėn. Me 13 shtator tė vitit 1958, bashksija Amerikane medicionale ka propozuar qė hipnoza qė tė kyqet nė programet e fakulteteve medicionale dhe nė studimet e posdiplomės.. Nė vitin 1961 kan propozuar 144 orė pėr edukim me hipnozė edhe ate pėr gjatė 9-12 muajve. Shoqrija Amerikane psikiatrike nė vitin 1962 e ka dhan mendimin e vet: “Hipnoza ėshtė metodė psikiatrike, si e tillė paraqet mardhanje speciale nė mesė mjekut dhe pacientit. Nė praktiken psikiatrike hipnoza don me thanė shtesė e vlefshme nė hulumtim, diagnostifikim dhe sherim. Nė tė njejtėn mėnyrė hipnoza mund tė shėrben dhe nė lamitė tjera praktike dhe hulumtimet medicionale”. Hulumtimet klinike eksperimentale tė hipnozės janė tė zgjaruara nė tė gjitha vendet e botės. Sot adhuruesit e tyre nuk janė ma tė ndjekur, me gjykime dhe me largmin nga institucionet medicionale sikur qė ka qen dikur. Hipnoza nėpėr shekuj ka pėrjetuar tė gjitha ndalesat dhe e ka gjetur vendin e vėrtetė nė medicinė. Bashksija Amerikane pėr hipnozė klinike dhe nė Bashkimin Ndėrkombtar pėr eksperimente hipnotike klinike, ka formuar seksione nė shumė vende tė botės qė tė mbanė nivelin e lartė etik dhe moral dhe qė ta ndalon keqpėrdorimin e hipnozės.

Ēka ėshtė hipnoza?

Nė Tanganjik njė mjek i bardh te nė zezak e ka vėrejtur kalljen akute tė zorrės qorre me ngritje tė temperatures deri nė 40 °C. Simbas pėrvojės tė tina ket ka mundur me e sheruar vetėm operacioni urgjent. E kunderta, pacienti me frigė ka refuzuar qė ti nėnshtrohet operacionit. Dhe ai e ka thirrur magjistarin e fisit tė vet. Magjistari i ka shtypur disa bimė nė njė pjatė tė drurit, duke folur nė vete disa fjalė tė pa kuptueshme dhe ato bimė tė shtypura ja lidh rreth belit tė te smurit. I smuri ja ka ngjulur sytė magjistarit sikur tė jetė i hipnotizuar. Dhe gjatė kėsajė magjistari ja ka vu dorėn e djatht mbi kthizė tė tė sėmurit dhe i ka than: “Dhimtjet e tua po zhduken, njashtu njejt dhe tė nxehtit”.

Tė nesrit i smuri ka qenė plotsisht i shėndoshė. Sherimi sygjestiv hipnotik nė mėnyrėn afrikane ka pasur sukses.

Ēka ėshtė kėtu hipnoza dhe ēka ėshtė sygjestioni?

Hipnoza ėshtė ajo qė kėtė e pėrcjell hipnotizeri e quhet(heterohipnozė) ku bartet nė njeriun sygjestioni e cila vjen nga jasht kurse mediumi qė hipnotizohet ato sygjestione i pranon. Pa pranim, pa leje tė personit qė hipnotizohet, ndikimi i hipnozės ėshtė i pa mundshėm. Pėr kėtė arsye si qė thojn shumė shkrimtar, baza e ēdo hipnoze nė realitet ėshtė autohipnozė. Kėso sygjestioni me pėrseritje tė gjithnjėshme mund tė bėhet refleks i kushtzuar dhe me kėte njė pjesė e personalitetit tė tij. Qė autosygjestioni njė kohė tė gjatė tė ndikoi, me rėndėsi ėshtė qė sygjestioni tė pėrsėritet shumė herė. Pėr kėtė arsye hipnoza ishte dashur qė tė bėhet me nji dhomė tė errėt qė tė ja aktivizon ndjenjat. Hipnoza ndikon te ai dhe nėse nje fjalė ja pėrsėrit shpesh atij kur ai ėshtė nė hipnozė, atė medium mundesh mė von me hipnotizuar nė mėnyrė direkte.
Pra me kėtė rast vjen te ashtuquajtura “Hipnozė shum e shpejt”. Te ky rast hipnotizeri nuk ėshtė shkaktar i hipnotizimit, vetem ai i hipnotizuari hipnotizohet vet, sepse pasi qė hipnotizeri ia ja ka dhan sygjestionin apo njė shifer qė ai ma von me atė shifer si ta ndegjon automatikisht ka me ra nė hipnozė. Deri te hipnotizimi vjen pėr shkak se i hipnotizuari ate e pret. Jo veqem qė hipnoza mund tė arrihet vetem kur personi ėshtė i pajtimit pėr kėtė por ai duhet tė jetė i bindur se hipnotizeri atij ja don ēdo tė mirė. Kjo ėshtė njė pritje e besimit qė hipnotizeri punon pėr tė mirėn e tij, dhe e cakton ndikimin e hipnozės. Para se me e filluar punė hipnotizeri duhet flet me mediumin pėr se qfar rėndėsije ka hipnoza dhe si ajo ėshtė diqka shumė e lehtė dhe efikase dhe ndikon direkt pėr sherimin e njerzve, dhe kėshtu hipnotiozeri duhet ta krijoj njė atmosferė tė kuptimit nė mes tij dhe mediumit, gjė qė mos tė len dyshim negativ te mediumi dhe mos tė krijohet te ai njė frigė e pa nevojshme.
Hipnoza ndikon thell nė organizėm ashtu qė nė hipnozė mund tė shpejtohet apo te ngadalsohet frymarrja. Pėr veq kėsaj nė hipnozė mund tė arrihet qė tė ndikoi edhe nė koto gjėra si : taitjes sė sokit tė lukthit, ndjersitje, vjellje, kollitje, hapje tė gojės, teshje, fungcione tė organeve, menstruacione, zgjarim tė bebzave tė syrit, hypjen apo zbritjen e tensionit tė gjakut, urininim pa nevoj apo jashtqitje etj.
Pėr veq kėsaj mund tė shkaktohen ndjenja si pozitive si negative mashtruese nė organizem.
Te ndjenjat negative mashtruese mundet pėr shembul me i sygjeruar mediumit se asken nuk po e shef nė dhomė pėr veq meje dhe mediumi me tė vėrtetė ata nuk i shef, apo nuk po e ndegjon askend per veq meje etj.


Gjendja e gjumit dallohet prej gjumit hipnotik simbas ketyre kritereve:


Nė hipnozė:
Kujdesi i ėshtė shtuar dhe i ėshtė drejtuar nė sygjestione;
Pacienti e ndegjon ēdo fjalė dhe ēdo zė;
Ėshtė kritik nė mėnyrė tė parėndsisheme;
Vetėdija i ėshtė ngjushtuar, por ėshtė me vetėdije tė zgjut;
Ekziston te ai orientimi i vendit dhe i kohės;
E ka tė ruajtur aftėsija e tė mbajturit mend vetem nėse nuk ju ėshtė urdhėruar qė tė harroj;
Personit tė hipnotizuar mundemi tė i drejtohemi me tė folur.
Nė gjumė, ėshtė nė mėnyrė tė kundėrt:
Nuk ka aspak kujdes;
Pranimi i ngacmimit praktikish ėshtė i pa mundur;
Nuk ekziston qendrimi kritik;
Vetėdija e tij ėshtė e bllokuar;
Nuk ka orientim;
Tė mbajturit mend i ėshtė e bllokuar;
Njeriut nuk mundesh ti drejtohesh me tė folur.


Nė hipnozė vetėdija kryesisht ėshtė e drejtuar kah hipnotizeri. Ket kontakt ne e quajmė ”mardhanje”.

Po e pėrsėrisim edhe njė her.
Hipnoza nuk ka asgjė tė pėrbashkėt me magjijėn apo me ndodhitė mbinatyrore.
Hipnoza nuk ėshtė e ngjashme me Gjum atificial. Disa simtome te veqanta janė shumė tė llojeve tė ndryshme dhe janė tė mvarura prej personalitetit tė hipnotizerit dhe me metodat e tij tė cilat i shfrytzon.
Hipnoza nuk ėshtė e njejt sikur dhe sygjestioni, edhe pse dukshem e forcon sygjestibilitetin.
Me ndihmen e hipnozės jo vetem qė mundemi me ndikuar nė fungcionimin e smundjeve, por edhe ne pengesat tė randa tė organeve dhe kėte nė mėnyrė nė kuptim pozitive dhe negativ
Arritja e njė shkalle tė hipnozės dhe ndikimit postsygjestiv mvaret me tė madhe prej gjendjės sė sistemit nervor tė personit tė hipnotizuar dhe mė shum per atė me psikoaktivitetin e tij apo psikopasivitetin e tij.
Nė hipnozė mund tė i sygjerohet gadi ēdo mashtrim tė ndjenjave dhe ate njejt si pozitiv njashtu dhe negativ.
Hipnoza dhe gjumi nuk janė tė ngjashme. Hipnoza ėshtė ndėrkaqė e ngjashme me gjumin si pjesė e pėrgjithshme tė ēdo jetės si tė njeriut njashtu dhe tė shtazėve.
Secili qė mund tė flej, mund tė jetė i hipnotizuar. Thellėsija dhe simptomet e hipnozės dallohen prej personit nė person.
Hipnoza nuk ėshtė ilaqė e cila e sheron ēdo sėmundje, por nė duert e njė hipnoterapeuti afron miundėsi tė mrekullueshme qė ti ndihmohet njerzve tė sėmurė.

Ēka ėshtė sygjestioni?

Ēdo sygjestion, njashtu dhe heterosygjestioni i cili vjen prej jashtit, nė realitet ėshtė autosygjestion.
Duhet tė na jetė e kjartė: sygjestioni kurr nuk zhvillohet nė vetėdije. Ndikimi mund tė ndodhė vetėm atėherė nė qoftė se me ndihmėn e autosygjestionit e shėndrrojmė nė parafytyrim sygjestiv. Tė gjitha qfaqjet e hipnozės janė pasojė tė sygjestioneve, respektivisht autosygjestioneve.
Mendimi ėshtė fillim i ēdo gjėje. Prej saj rrjedh pastai parafytyrimi imagjinativ. E vetėm atėherė mundet sygjestioni me u zbatuar. Tė gjitha ndikimet e sygjestioneve, prej hipnozės deri te sygjestioni nė gjendjen e zgjut, autosygjestioni apo heterosygjestioni jan vetem manifestime tė besimit tonė.
Kėtu ka tė bėjė mbi qendrimin e tė hipnotizuarit, respektivisht fuqisė dhe besimit sė hipnotizerit. Pra hipnotizeri duhet pa tjetėr sė pari me forcu besimin nė vete, duhet pa tjetėr tė besoi qė do tė realizohet ajo ēka i sygjerohet personit nė hipnozė. Duhet sakt ta dij ēka po don dhe kėtė vullnet ta bart te ai qė i sygjerohet dhe ate nė mėnyrė qė sygjestioni imagjinativ tė jetė sa ma plastike e i qartė qė ėshtė e mundur.
Ka njerėz qė ndikojnė shumė nė mėnyrė sygjestive te tė tjerėt dhe lehtė mund tė i bindin tė tjerėt. Kėta janė njerzė qė janė tė bindur nė aftėsinė e vetė dhe pėr kėtė arsye me lehtėsi i bindin tė tjerėt. Njeriu i cili nuk i beson vetvehtes, nuk mund tė pres qė tė tjerėt tė i besojnė atij.
Profesor Ch.Baudouini thot: “Sygjestioni ėshtė realizim i pa vetėdishėm i njė ideje”.
Psikologu i njohur Fritz Lambert konsideron: “Qdo send qka nė shpirt te ne ndikon, ėshtė sygjestioni sepse nė momentin kur ne i nėnshtrohemi ndikimit shpirtror, lind besimi e cila i pėrgjigjet atij ndikimi”.
Autosygjestioni pozitiv ėshtė shumė me rėdėsi pėr ne se ndikojmė nė vetėvehte se me kėte e farkojmė personalitetin tonė dhe me kėtė e caktojmė fatin tonė nė jetė.
Pėr kėtė arsye ne kurr nuk guxojmė ta zhvillojmė ndonjė mendim negativ, e sidomos nuk guxojmė diqka negative tė thojmė. Dhe pėr kėtė ēdo mendim negativ i cili hyn nė ne, menjėher duhet ta zavendsojmė nė atė pozitiv para se te fillon tė aktivizohet nė ndėrdije dhe tė na bije dėm nė jetėn tonė.
Pra ne duhet ta dimė se deri sa ne nuk i kontrollojmė mendimet tona dhe nuk jemė tė vetėdijshėm pėr fuqijen e pa matshme tė tyre aqė mė shumė ne do tė jemė nėn ndikimin e atyre mendimeve negative. Kur mendimet mėsohemi qė tė i orjentojmė simbas dėshirės tonė ne mundemi kėtė fuqij ta shfrytzojmė simbas dėshirave tona. Kjo njohje nė lidhje me kontrollen e mendimeve pėr ne kishte me qenė jashtzakonisht e vleshme. Me drejtimin e sygjestionit me vetėdije, don me than me e kultivuar vetvehten dhe me besuar pėr ate qka njeriu ai dėshiron tė arrij ate qė dėshiron me e arritur.
Ndėrdija e jonė nuk flet me fjalė po vetem me fotografij. Intenzitetin e atyre parafytyrimeve e percaktojnė emocionet tė cilat ate e pėrcjellin.
Pėr shembull nėse vetit i sygjerojmė se gjatė frymarrjes ne po e marrim forcėn, shėndetit dhe tė gjitha tė mirat dhe gjat qitjės sė frymes ne po i qesim tė kqijat si: nervozėn, dhimten , lodhjen etj.,a shtu me tė vėrtet ka me u bėrė.
Mjeti ma i mirė pėr tė ndikuar sygjestioni ėshtė pėrsėritja e shpesht e saj. Qdo sygjestion duhet qart tė jetė e formuluar, nuk duhet tė i lejohet qė ajo gabimisht tė kuptohet. Gjat pėrsėritjes sė sygjestioneve nuk ban mė shumė se tri sygjestione tė jen nė pėrsėritje. Nėse dikush intenziv i pėrserit sygjestionet qė i zgjedh vet negative ai person ashtu dhe ka me e formuar njė realitet tė vetin nė tė afėrmen e afėrt. Ne shpesh i japim vetes sygjestione pozitive dhe nuk e dim se ato ne i kemi zgjedh vet simbas pervojės si psh.:” Sot jam lodh nė punė dhe si tė shkoi nė shpi kam me e marrur njė dush e kam me u lar ku kam me u freskuar”. E kjo me tė vėrtet ndodhė pas dushit.
Ja si pėr shembull Dr. Erwin Lika nė librin e tij “Medicina qudibėrse” flet pėr veten e vet: “ Nė kohen kur isha nėnt ose dhjet vjet, filluan tė mė dalin nėpėr duar lyrtha tė shumta. Kur njė herė nė kohen e pushimeve tė festes kam qenė nė fshat, njė vajzė e ka zbatuar nė mua njė lloi terapije pėr largimin e lyrthave dhe ashtu ajo nė fund tė ēdo lyrthe e lidhte njė pej me nyje ku ma von e vorroste nė tokė nėn gypat e kulmit tė shpisė qė e binin ujin e shiut nė tokė dhe thonte: “Kur peni kalbet, kan me u zhdukur edhe lyrthat prej trupit tand”. Pas gjasht ditėve tė gjitha lyrthat pa kurfar gjurme u zhduken.
Ne shpesh japim sygjestione negative pėr ne si: “Si po shkoi te dajt une po smuhna prej koke” etj...
Dyshimi ėshtė armiku mė i madh i realizimit tė njė sygjestioni pozitiv. Sa her qė luhatemi nė mes sygjestionit pozitiv dhe negativ, kursesi nuk mundemi tė pėrparojm. Duhet pa tjetėr qė tė jem tė vendosur pėr sukses dhe shpesh duhet ta pėrsėrish: “Une kam sukses, une kam sukses, une kam sukes....”. Nė qoftė se me besim tė madh beson se nuk tė rrokin magjitė e zeza, dije qė me tė vėrtet kurr nuk munden me tė rrokur ato e me tė sėmurė. Tė meqmit thojnė: “ Ma real ėshtė mendimi qė e mendon se materjen qė e prek”. Meditoni pėr kėtė fjalė dhe e gjeni tė vėrtetėn.
Msheftsija e par e hipnotizerit tė suksesshėm qendron ketu: Personin qė e hipnotizoni duhet tė pres qė ju tė keni sukses nė hipnotizim dhe pėr kėtė dhe suksesin me siguri do ta korrni.
Une nga pėrvoja shum vjeqare e dij se sa her qė te ndonjė pacient nuk kam qen i sigurt apo mu ka dukur jo medium i mir une kam deshtuar ne hipnotizim, edhe pse i kam perdorur metodat tjera tė sherimit.


Ēfar veti duhet tė ket hipnotizeri, nė disponim qė tė ket sukses nė raste tė rėnda gjat hipnotizimit?

Fizionomi markante,

Aftėsi tė mirė tė te vėrejturit,

Aftėsi tė vurjes sė kontaktit,

Pranija e mendjes,

Vetėsiguri apsolute,

Zė tė thekshem hipnotik,

Tė jetė i pastėr nė dukje tė jashtme dhe mė nė fund tė ketė

Durim.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://gjith-qka.forume.biz
 
HYPNOZA VAZHDIM 3
Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
www.gjith-qka.forume.biz :: Gjithqka-
Kėrce tek: