www.gjith-qka.forume.biz

www.gjith-qka.forume.biz
 
ForumForum  PytėsoriPytėsori  Lista AnėtarėveLista Anėtarėve  Grupet e AnėtarėveGrupet e Anėtarėve  KėrkoKėrko  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

Share | 
 

 HYPNOZA

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Admin
Admin
Admin


Numri i postimeve : 187
Age : 29
Registration date : 30/12/2007

MesazhTitulli: HYPNOZA   Thu Jan 17, 2008 12:51 pm



„ Asgjė nuk ishte dashur tė lėshohet nė medicinė qka ėshtė nė interes tė tėr botės, ēka kishte mujtur me qen nė dobi njerzimit i cili vuan dhe qka nuk e rrezikon jetėn e njeriut apo rahatin e tij“

SPIRALE HYPNOTIKE
Keni kujdes se mund tė hypnotizohesh duke shiquar gjat ket hypno - rotor, ndoshta nuk dini ta kontrolloni veten dhe bini thjesht nė hypnozė. Mos jipni sygjestione negative pėr vete dhe asė mos frigohuni se nderdija i zbaton urdhrat qė jepen me fjal, njdjenja ose imagjinatė. Gjat rrotullimit tė hypno-rotorit mundet shoku i juaj hypnotizer i shkolluar qė tė ju hypnotizoi para ekrani tė kompjuterit, kėt pranone me kusht qė ky hypnotizer tė jet real dhe njerzor sepse hypnotizeri jo njerzor mundet me ju tė manipuloi. Pėrgjegjėsinė e merrni vet.


HYPNOROTORI-
-Kėtė foto mund ta fotokopjoni dhe mundeni vet njė hypno-rotor me e ndertuar me njė rotor elektrik qė ta hypnotizoni veten dhe tė tjerėt.
ĒKA ĖSHTĖ HIPNOZA?
Hipnoza ėshtė njė gjendje e ngjashme me gjumin. Pra, nuk ėshtė gjumė i vėrtet! Hipnoza ėshtė njė koncentrim ekstrem, i pavetėdijshė nė hipnotizuesin, ku tė gjitha shqisat (gjatė hipnozės sė thellė) flejnė dhe vetėm vėmendja nė hipnotizuesin forcohet. Hipnoza ėshtė njė gjendje natyrore. P.sh. kur e lexon njė libėr me vėmendje tė plotė dhe thellohesh nė ngjarje, kalon pa vetėdije nė njė gjendje hipnotike (hipnoz tė lehtė).Me hipnozė unė nėkuptoj njė gjendje gjumi tė arritur nė mėnyrė artificiale. Si tė doni; njė gjendje gjumi me koncentrim tė plotė nė diēka tė pėrcaktuar.
Stundimi i hipnozės nėpėrmjet ushtrimeve, ju mundėson shumė mundėsi si: Pėrparim nė jetė, jetė tė shėndetshme, regresim e shumė gjėra tjera. Mund ta pėrdorni edhe si mjet eksperimentimi nė parapsikologji.Tė mėsohesh tė hipnotizosh d.m.th. tė pėrfitosh mė shumė dije se sa kam menduar.
Hipnotizim ėshtė vetėm teknik, tė cilėn mund ta mėsoj secili. Tė gjithė qė e mėsojnė kėtė teknik janė nė gjendje tė hipnotizojnė tė tjerė dhe t’i zgjojnė mediumet e tyre pa kurrfarė rreziku. Para se tė mėsoni tė hipnotizoni veten dhe tė tjerėt duhet ti njifni disa rregulla. Simbas pines dhe pėrvojės time shumė vjeqare kam parė se thuaja se nė qfare gjendje kam qen une njashtu ne hipnozė mediumi e ka ndi veten. Nese une kam qeshur pėr ndonji ras, mediumi njejt ka qeshur, nese une kam qen i shqetsuar ku kjo rrall mė kandodhur, edhe mediumi ka qenė i shqetsuar, po edhe kėtu pėrvoja mė ka mėsuar qė ta pyes mediumin se ēka ka qė ėshtė i shqetsuar dhe gjithnjė ka dhan pėrgjigjen negative dhe nuk e ka ditur pėr ēka ėshtė ėshtė i shqetsuar. Une menjiher i kam dhan sygjestione pozitive dhe mediumi ėshtė normalizuar.
Ēfarė ndiej unė nėtėvėrtet nė hipnozė? Hipnoza ėshtė njė gjendje shumė e kėndshme. Ēdo stres largohet, ju keni plotėsisht qetėsi dhe kėnaqėsi tė plotė. Ngarkesat e ditės largohen; tė gjitha mendimet e mėrzitshme pėr ju gjithashtu largohen.

OSHO MBI HYPNOTERAPIINĖ

Hypnoterapija ėshtė njė medicin shum e thell. Ajo e arrin vigyamayakos, trupin e katėrt, trupin e vetėdijės. Hypnoterapija nuk pėrdor barna medicionale. Nuk pėrdor asgjė pėr veq sygjestionit. Kjo ėshtė e tėra. Mendjes suaj thesht ia hedhni njė sygjestion, ta quajm ket gjendje magnetizem shtazarak, mesmerizem, hipnozė, apo pa marrė parasysh si ta quajm, por ajo ndikon nėpėrmes forcės sė mendimit, jo nėpėrmjet forcės sė materjes. Deri edhe hemopatija ėshtė forcė e materjes nė masė shumė subtile tė imė. Hypnoterapija plotsisht e hedh anash materjen sepse sado qė ėshtė subtile kjo prap ėshtė materje. Nė potencionin dhjetmijt, por prap, kjo ėshtė potencion i materjės. Kjo thjesht ėshtė kėrcim nė energjin mentale, vigyanmayakos-it : trup i vetėdijės. Nė qoftė se vetėdija e juaj e pranon iden e caktuar, kjo fillon tė fungcionoj.
Hypnoterapija e ka njė ardhmėrij tė madhe. Kjo ka me qenė medicina e ardhmėrisė sepse nėse me ndrrimin e kuptimit apo formes mendore tė juaj mund tė ndrrohet mendja e juaj, nėpėrmes mendjes ndrrohet trupi energjetik, dhe nėpėrmes ndrrimit tė trupit energjetik ndrrohet trupi mendor, e atėher qka na nevoiten helmet (barnat medicionale), pėr se po mirreni medicinen e trupit? Pse nuk po punoni nėpėrmjet tė fuqijės mendore?

Osho pėr Hypnozė

„Nė hypnozė ndodh kjo: Imagjinata fillon tė ndikoi plotsisht, kurse gjykimi plotsisht bjen, sepse nė hypnozė gjykimi bie nė gjum. Hypnoza nuk ėshtė asgjė tjetėr pėr veq se fjetje e gjykimit i cili dyshon; atėherė imagjinata ndikon pėrsosshmėrisht, atėherė nuk ka frena,vetem ekcelerator, vetem shkoni pėrpara, nuk ka frena“.
Osho

Autohipnozė

Para se ta provoni vet tė futi nė Autohypnozė duhet ta gjeni nji vend tė qet ku askush nuk ju pengon as telefon as der agjė mos leni tė hapur dhe uli apo shtrihi dikund po me kusht mos tė ju merr gjumi dhe lshojeni trupin aqė shum sa tė filloni mei humbur ndjenjat se keni trup fizik afer jush.
Me anė tė imagjinatės mundemi ta thellojmė Autohipnozėn. Nė veten ton duhet ta „shihni“ apo imagjinoni si disi po hyni thell e ma thell ne vete ose se si po thellohemi thell e ma thell dhe po fundosemi nė hypnozė. Pastai „shtiheni“ se nuk po mundemi me i hapur syt, para kėsaj i japmi sygjestione se si syt po mbyllen dhe kapakt nuk po mundemi me i hapur dhe kėshtu forcohet besimi dhe nuk mundesh me i hapur syt. Pastai e provojmė se si dora po shtangohet dhe nuk po ngritet kėsht gjithnji duke e pėrserit sygjestionin me imagjinat. Ndėrdija nuk e dallon imagjinaten prej tė vėrtetės ajo e bėn ate qka e ka pa. Psh. i sygjerojm nderdijes se ne doren e majt ma nuk po e ndiem dhimten dhe kėtė sygjestion e pėrsėrismi disa her dhe presmi pak deri sa te realizohet sygjestioni. Pastai e pickojm doren e majt apo tė djatht pėr ta ndi dhimten dhe a ka ndikuar sygjestioni. Si nuk ndin ma dhimt veq je ne autohypnozė po nese ndin dhimt duhet ta pėrsėrisish sygjestionin deri sa realizohet qėllimi pa e humbur as durimin asė besimin. Nėse nuk keni sukses atė dit vazhdoni ditėve tjera pa prites asė mos i humbni durimin dhe besimin nė ju.

Dalje prej Autohypnozės

Kur don me dal prej autohypnozes i sygjeron vetit apo tjetrit kėshtu: „Une po kėnaqem me kėtė ndjenjė tė mrekullueshme dhe i faliminderoi ndėrdijės sime pėr ndihmėn qė ma dha. Shumė mirė po e ndij veten si nė shpirt, mendje dhe nė trup timin fizik. Paramendimet dhe mendimet e mija dhe dėshirat kan me u realizuar prej univerzit. Une po marrftymė thell dhe po e qes frymėn. Po e ndij se si forca ime po rritet dhe fuqija po mė kthehet , po marr frym thell edhe njė her dhe po e qes frymen dhe pėr ēdo frymėmarrje po marr forcė dhe energji. Une jam i mbushur me energji tė freskėt nė shpirt, mendje dhe trup fizik. Tash po numroi deri nė tre dhe te numri tre une po i hapi syt dhe po zgjohem plotsisht dhe kam me e ndi veten mrekullueshem. 1. Une po marr frymė thell dhe po e qes frymen, tėr trupi dhe shpirtin tim kjo frymarrje po e mbush me fuqij dhe fillova me u zgju. 2. Tash po mė lirohet tėr trupi im, po i lėvizi duert dhe kamt dhe ma shum po zgjohem dhe po kthjellohem. 3. Un po i qeli syt e mi dhe jam plotsisht tash dhe ketu i zgjut dhe i kthjellt ne mendje dhe me vetėdije tė plot. Tash une jam zgjut dhe i kthjellt dhe po e ndi veten shum mir“.

Hypnozė- Duhani dhe largimi i shprehisė pėr pirje tė ti

Nė Hypnozė duhet dhanė sygjerim se: „Gjat pirjės sė duhanit apo cigareve po ndin gėrditje“.
Nė raste tė rėnda ata qė pin shumė gjatė cigare thuhet: „Veq si tė mendon pėr duhan ke me ndi gėrditje“. „Pėr ēdo cigare qė po e pin po ndin gėrditje“. „Ti po heq dor prej pirjes sė duhanit“ (disa her e pėrsėrit) dhe kėt 7 – 10 dit duhet nė hipnozė kėto fjal me ja püersėrit dhe me e urdhruar me marrveshje tė tij.

HISTORIJA E ZHVILLIMIT TĖ HYPNOZĖS

Diqka mbi praktiken e lashtė tė hipnozės

Hipnoza ėshtė e lashtė sa njerzimi. Shenimet e lashta tė ruajtura nė shkrimet kujore prej vendeve tė Eufratit dhe Tigrisit, tregojnė se na ėshtė e njohur qė si populli mė i vjetėr kulturor jan Sumarėt, qysh se nė qindvjetshin e katėrt para erės sonė e kan njohur hipnozėn, ku e kanė ditur tė shėrbehen me te sikur qė ne sot e shfrytzojmė.
Nė shkollėn pėr priftrinj nė Ereh, qysh prej kohrave shum tė lashta ruhet vepra e shkruar me dorė e cila shumė herė ėshtė e rishkruar, ku sotė vetem pjesėrisht ėshtė e ruajtur. Ajo pėrmbanė dėshmi tė pa thyeshme se qyshė nė ato kohra priftrit e shkolluar kan sheruar me sygjestione hipnotike dhe i kan sheruar tė smurit nė gjumė. Qyshė se atėherė kan qenė tė njohuara tri shkallė tė hipnozės tė ngjashme prej shkallėve qė ne i dallojmė.
Nė ligjin e Manuovit, nė letren ma tė vjeter nė vepren e njohur Indiane, janė tė pėrshkruar shkall tė ngjashme tė hipnozės. Kėtu flitet pėr gjumė tė zgjut, nė gjumė me ėndrra dhe pėr gjumin i cili sjellė kėnaqėsi. Autohipnoza edhe sotė e luan njė rrol shumė tė madh nė shumė teknika perparimtare tė jogistėve.
Hipnoza ka pasur ndikim mistik nė Egjiptin e vjetėr, Persij, Indij dhe Greqi, por nuk ėshtė e kuptushme pėr disa qė e emrojn hipnozen mistike nė kohen intelegjences artificiale, e kompjuterve, robotve, udhtimet nė kosmos. Nė kohen e greqisė sė parashikuesve, magjistarėve tė persisė, tė fakirave tė indisė dhe joginėve, hipnoza ka qenė paraqitje mistike. Pėr hipnozė kan dhan lloj-lloj sqarime tė ndryshme dhe thanje tė ndryshme. Fillimtarėt e hipnozės kan arritur me teknika tė ndryshme nė autohipnozės si me: vallzimet magjike tė magjistarėve prej kohės sė hershme poleolite dhe “transit” sherues tė shamanėve ku edhe sot i takojmė nė shum kultura etnike. Meditimi, ku djepi i saj ėshtė lindja, ku karrjedhur prej jogės. Lajmrohet dhe nė krishtenizėm, dhe gjithashtu paraqet si formė tė autohipnozės. Ekzistojnė shumė aluzione nė Talmud dhe Bibėl pėr lloj-lloj teknika tė hipnotizimit. Ma von shumė religjione i kan pėrdorur si teknika me tė “prekur” dhe me “lutje”. Me shekuj ėshtė konsideruar dhe besuar se mbretrit dhe princėt kan forcė sheruese tė ahtuquajtur “prekje mbretrore”. Kjo veqonarisht ka qenė e popullarizuar nė mesėjetė. Qysh nė kohėn e Klovisit (466-511) ka vlejtur qė monarket francez e posedojnė kėtė fuqij qudibėrse. Pas ramjės sė Luit tė XVI dhe zgjimi i kėsaj aftėsije ajo ka filluar pėrsėri tė shfrytėzohet gjat kunorizimit tė Sharlit X tė vitit 1824 nė pjesėmarrjen e Dupuytrenit dhe Alibertit. Nė angli pėrmendet qė Edvard rrėfyes i ka sheruar gungat-breshkėzat(sėmundje) nė vitin 1066 me “prekje mbretrore”. Kjo praktik ka ekzistuar nė Angli edhe nė kohėn tė Stevartit, ku mė von e nėn ndikimin e Viliamin e III e humbė domethanjėn. Nė shekullin e XII ka qenė nė shumė vende tė njohura me sherues tė ndryshėm qė kanė sheruar nė tė njejtėn mėnyrė siq janė Greatrakes nė Irlandė, Bagnone nė Itali dhe Gasneri mė pak i njohur si prift katolik tė shekullit XVIII i cili ka besuar se shumica e sėmundjevė ėshtė e shkaktuar me shpitr tė djallit dhe sėmundjet mund tė sherohen me largimin e shpirtave tė kėqij dhe demonėve, me magji, fallshikim(kiromanci) dhe me lutje.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://gjith-qka.forume.biz
 
HYPNOZA
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
www.gjith-qka.forume.biz :: Gjithqka-
Kėrce tek: